BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2017-04-06 21:48

A life saved by literature

Į komentarus

Žmonės yra tokie, kokie yra. Jie nesikeičia. Kaip ir tu. Koks buvai nuo pradžių, toks ir lieki. Ir tik tu vienas žinai, koks.
Kartais būna labai lengva pasislėpti žmonių minioje. Pasislėpti pačiam nuo savęs. Sekundei atsikratyti minčių. Jausti, kad nesi vienas.
Bet privalai tai išmokti. Privalai išmokti būti vienas, pats su savimi. Tai gali būti sunkiausias dalykas pasaulyje, bet privalai tai padaryti. Nes bus akimirkų, kai šalia nebus nieko - būsi tik tu. Ir tomis akimirkomis turėsi mokėti su savimi išgyventi. Su savo mintimis. Su savo sąžine. Su savo nuodėmėmis.
Ji buvo vieniša. Tik ne visada taip jautėsi, nes dažnai malšindavo šį jausmą buvimu su žmonėmis. Bet širdyje ji vis tiek kiekvieną sekundę buvo sumautai vieniša. Ir galiausiai pati tai suprasdavo. Giliais vakarais, uždariusi savo kambario duris. Likusi viena nedideliame, blausiai apšviestame kambarėlyje, apkrautame daiktais.
Bet, Dieve, kaip ji nemokėjo būti viena… Todėl net ir tomis akimirkomis neprisipažindavo, kad jaučiasi vieniša. Ji tik į rankas paimdavo knygą, įsispoksodavo į ją, giliai atsidusdavo ir tardavo:
- Ką gi, Bukovski, man likai tik tu.
Bukovskis buvo miręs. Dar prieš jai gimstant.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Rašyk komentarą