BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2019-03-19 00:19

Aukščio baimė

Į komentarus

Aš saugausi. Bijau aukščio, todėl stengiuosi neiti pernelyg arti krašto. Bijau nukristi.

Kartais sapnuoju, kaip krentu. Krentu ir krentu, ir krentu. Krentu be pabaigos. Krentu amžinai. Man sukasi galva ir spaudžia krūtinę, gravitacija traukia prie žemės, o tos žemės kaip nėra, taip nėra. Aš vis krentu.

Nežinau, ar sapnuoju. Gal krentu iš tikrųjų. Sukasi galva ir maudžia krūtinę. Traukia prie žemės. Žemės nėra.

Tada kažkokia nežemiška jėga mane stebuklingai ištraukia iš bedugnio šulinio ir pastato ant tvirtos žemės. Ne, ne pastato - nutėškia. Atsistot turiu pati. Ir aš atsistoju.

Bet vis per tą prakeiktą savo neatsargumą, per tą suknistą smalsumą, vaikišką naivumą, velniai žino per ką - gal tiesiog per kvailą galvą - aš vėl prieinu per arti krašto. Vėl slysteliu. Vėl krentu.

Ir vėl, atrodo, be pabaigos. Kiekvieną kartą vis iš naujo svarstydama, kad galbūt šis sykis yra tas lemtingasis - tas, kai jokios stebuklingos jėgos manęs neištrauks. Ir aš taip liksiu kristi amžinybėje arba skaudžiai išsitėkšiu ant kietos žemės.

Aš vėl paslystu.

Krentu.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Rašyk komentarą