BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas 2017-01

2017-01-31

Greičiausiai niekada

Vėl pričiupau save.
Ištuštinus jau kelintą taurę, sunkiai stovėdama ant kojų, apsupta daugybės žmonių. Praėjus šitiek laiko veidų jūroje aš vis dar ieškau tavęs. Ir žinau, kad iškart pažinčiau; nesvarbu, kiek laiko praėjo ar kiek kokteilių išgėriau.
Sekundė. Man užtektų sekundės, kad toje girtų veidų jūroje atpažinčiau tavo akis.
Ir tai jau nebėra žavu, romantiška ar [...]

2017-01-25

Mūsų sieloms nebuvo lemta susitikt

Nebūtum galėjęs rasti kitų dviejų tokių didelių priešingybių. Ji buvo gėris, jis buvo blogis. Ji buvo gyvenimas, jis buvo mirtis. Ji buvo rojus, jis buvo pragaras. Ji buvo šviesa, jis buvo tamsa.
Ironiška, bet kai jie būdavo kartu, ji sugebėdavo iš jo išpešti patį tyriausią gėrį, o jis iš jos - labiausiai gąsdinančias pragariškas liepsnas. Jiems [...]

2017-01-23

Žinau, kad ir vėl atsidursiu ten pat. Bet prieš tai…

Kasdienė rutina. Vėl ir vėl tas pats. O kartais kai kurios dienos būna kitokios nei paprastai. Ir net neaišku kodėl, tiesiog - kitokios. Mano kava šiandien kitokia. Gal dėl to, kad dar net ne pietų metas, o puodelis man jau trečias.
Skausmas šiandien kitoks. Ne toks, kaip paprastai - drąskantis visas žarnas ir smaugiantis plaučius kaskart [...]

2017-01-16

#100: kiekvienam, kuris buvo įžengęs į mano sielą

2015 gegužės 7d. Visą dieną kažką rašinėjus senuose sąsiuviniuose, vėlų vakarą galiausiai išsitraukiu kompiuterį ir dar kartą - jau nei nebežinau kelintą - nusprendžiu susikurti blog’ą.
Savo gyvenime besijausdama lyg neįgudęs akrobatas ant plono lyno, suspaudau kelis klavišus, bandydama perteikt sumišusius jausmus. Dažniausiai įraše naudojamas žodis - “nežinau”. Viskas, ko norėjau, tai tiesiog ant tobulai balto [...]

2017-01-15

Prašau, grąžinkit man gyvenimą

Jau ilgą laiką nesugebėjau įžvelgti tokio didingo grožio tokiose smulkmenose. Jau seniai nemačiau tokių gražių beržų. Jų viršūnės išryškėja tamsiai mėlyno debesies fone, o žemesnės šakos tarsi susilieja su švelniai gelsvu dangumi. Ir kiekvienas lapelis švelniai brazda, pučiamas vėjo, žerėdamas auksine besileidžiančios saulės spalva. Jau seniai įžvelgiau tokį grožį paprastume. Galbūt todėl, kad per nuolatinį [...]

2017-01-13

Visi mes keičiamės. Nepasikeičiam

- Aš keičiu savo gyvenimą,- tarė apgirtusiu balsu, numetė nuorūką ir slidžiu grindiniu patraukė tolyn.
Šyptelėjau per ūsą ir akimis nusekiau dar vieną gyvenimo paklydėlę. Žinojau, kad nei velnio nepasikeis. Rytoj skausmingai blaivysis, pirmadienį vėl vėluos, paskubomis gerdama rytinę kavą ir palydėdama ją dar vienu cigaretės dūmu. Visą savaitę niūriai suksis rutinoje, laukdama savaitgalio ir dar [...]

2017-01-10

Klaidomis gyvenime tapau šedevrą

Klaidos ne visada yra blogai.
Jei dailininkas, tapydamas paveikslą, teptuku netyčia brūkštelėjo ne ten, kur reikėjo, gal paveikslas nepavyks toks, koks planuota, bet tai nereiškia, kad toks paveikslas negali tapti dar didesniu šedevru.
Kita vertus, jei klaidą padarysime, sakykime, gramatikoje, tai išties tebus tik grubi klaida.
Leidžiu sau daryti aklą prielaidą, jog klaidos gali dar [...]

2017-01-05

My soul is a messy place

Nešvaru.

Atrodo, mano sieloj purvina. Kažkas praėjo dumblinais batais, kažkas numetė šiukšlę, kitas dar vieną ir dar vieną… Ir pati šiukšlinu. Kiekviena numesta cigaretės nuorūka, nukratytas pelenas ir išgertas degtinės butelis. Viskas kaupiasi pakampėse. Ir šiaip prisinešu į savo sielą šlamšto. Užkišau ją bereikalingais žmonėm - šiukšlėm. Net ne žmonėm, o tik likusiais bedvasiais jų skeletais, [...]

2017-01-04

Pabučiuok mane prieš leidžiantis po žemėm

Mes juoksimės stebėdami, kaip dega žemė ir griūva dangus. Tu spausi mano ranką, o aš spausiu tavąją. Lauksiu, kol prasivers pragaro vartai ir gal širdy jausiu nerimą, bet to niekada neparodysiu. Nes aš būsiu drąsi, kol spausi mano ranką. Kol spausiu tavąją.
Ir kai visi springs ašarom, maldaus ir rėks, mes juoksimės. Ir nesimelsim, prašydami dangaus. [...]

2017-01-02

Aukščiausiasis man atleis

Gal aš pagaliau nusivalysiu kraują nuo savo rankų ir daugiau nebežudysiu. Gal išmesiu ginklą, užkasiu jį giliai po žeme, kartu su visais pūvančiais kūnais. Apsirengsiu geriausius savo drabužius ir įsivėrusi perlinius auskarus toliau gersiu arbatą iš baltų porcelianinių puodelių. Gal nuesiu išpažinties.
Aukščiausiasis man atleis, jei tikrai atgailausiu. Ir tai svarbiausia.
O tai, jog pats sau niekada [...]