Archyvas 2017-02

2017-02-27

Už tuos, kurie lieka

Mano mėgstamiausios meilės istorijos - tamsios ir bohemiškos. Man patinka su kažkuo gerti vyną ketvirtą ryto ir spręst egzistencinius klausimus. Man patinka kažkieno glėbyje vidury šaltos žiemos nakties rūkyt cigaretę ir nebiliam juodam danguj ieškot žvaigždžių. Man patinka kartu klausyt keistų melancholiškų dainų ir pasakot visą savo praeitį. Ir nebijot, kad išsigąs. O galiausiai kažkieno [...]

2017-02-22

How to fix a broken soul

Mirksti duše kone pusvalandį, leidi karštam vandeniui tekėt per tavo kūną ir lauki. Lauki, kol nusiplaus. Kol pajusi švaros jausmą. Kol kartu su garuojančio vandens srovele nutekės prie odos priskretęs purvas, dulkės, dumblas… Ir niekaip nesulauki. Nes ne tavo oda purvina. Kaip nusiplauti sielą?
Tyki žvakių liepsna ir aštrus smilkalų aromatas. Meditacija. Joga. Gilus kvėpavimas. Minčių [...]

2017-02-18

Nes aš - visos visatos dulkės

Visada sakiau, kad jei tu - ne Hitleris ir ne Motina Teresė, tuomet nesi nei vien tik geras nei vien tik blogas. Asmenybė - ne juoda arba balta. Žmogus - tai visa spalvų paletė, į kurią įeina milijonas dar nematytų atspalvių, dar negirdėtų spalvų nuokrypių ir skirtingų mėlynos, žalios ir raudonos žybėjimų, žiūrint iš skirtingų [...]

2017-02-18

Nes aš nesu tai, ką rašau

Rašymas yra vienas keisčiausių dalykų, kuriuos esu dariusi. Paprastas atsisėdimas vienumoje su tušinuku rankoje, ant popieriaus lapo raitant raides. Tai yra pats keisčiausias, beprotiškiausias ir baisiausias dalykas, kurį esu dariusi. Nes tai atidengia kažkokią naują, nepažintą, man visiškai nepažįstamą mano asmenybės pusę, su kuria aš dar nemoku kalbėtis.
Kartais kažką parašau, ir pati nustembu, kad [...]

2017-02-12

Sustabdyti momentai

https://www.youtube.com/watch?v=gkxqPjdzihI
Laikas nesustoja. Bet kartais sustoji pats. Sustoja momentai. Tu tarsi sustingsti, kol viskas aplinkui juda. Jauti, kaip aplink tiksi laikas: kaip groja daina, smilksta cigaretė. O tu laikinai sustingęs. Sustabdai kvėpavimą, besidaužančią širdį. Mėgaujiesi momentu, būnant brangaus žmogaus rankose ir klausantis ypatingos dainos. Žiūrint į gatvių žibintus naktį, nes žiemą nesimato žvaigždžių. Nieko negalvojant. Nes [...]

2017-02-11

hello, these are my scars

Man niekada nebuvo gėda dėl mano randų. Niekada atvirai nemojavau jais žmonėms palei nosis ir gal šiek tiek slėpiau, bet ne todėl, kad būtų gėda. Tam, kad būtų galima išvengt keistų žvilgsnių, gailestingai šonu pakreiptos galvos ir užuojautos kupino balso, nuolat klausinėjančio… Taip, man viskas gerai.
Bet aš tikrai niekada jų nesigėdijau. Ir pažiūrėjus į juos [...]

2017-02-05

Ir aš neprašysiu, kad pasiliktum. Bet prašau, neišeik

Ant mano stalo dega žvakės ir guli apelsinas. Dabar jau šiek tiek po vidurnakčio. Aš klausau švelnaus roko. Ir jaučiuosi keistai vieniša.
O gal tiesiog likau viena su savo siela. Ir šito nedariau jau kurį laiką. Ir pamiršau, koks tai jausmas.
Ir aš augu, bet niekaip neužaugu. Ir kartais manau, kad radau kelią, bet po to vėl [...]

2017-02-05

Let’s call this one ‘bullshit’

Žmonės išeina. Gal tai ir yra toji priežastis, kodėl neprisileidžiu. Kodėl laikausi atstumo.
Todėl niekam neleidžiu manim rūpintis. Nes visada pati savim rūpinausi. Nes visada, kai reikėjo, žmogus, kuris būdavo šalia, buvau AŠ. Aš vienintelė buvau, kai man pačiai reikėjo.
Nes prie gero greit priprantama. Nes jei leisiu kažkam pradėt manim rūpintis, jei susileisiu, suminkštėsiu… Žinot, koks [...]