Archyvas 2017-04

2017-04-28

Mintys, išskrendančios drugeliais

Sukuosi tarp žmonių ir šypsausi. Neapkraunu savęs nereikalingais žmonėmis - bene pirmą kartą gyvenime aplink save turiu tik tuos, kurių man reikia. Su kuriais man gera.
Bet mane žmonės vargina. Visus žmones, kuriuos turiu aplink, aš velniškai myliu. Bet kartais ir nuo jų pavargstu. Ir man kartais taip reikia vienatvės. Taip reikia savęs. Aš taip [...]

2017-04-07

Perskaityk kiaurai mano “gerai”

Aš susimoviau. Atsiprašau, kad susimoviau. Ir toliau susimaunu. Aš negaliu nesusimaut, kai nebežinau, kas vyksta aplink. Aš negaliu nesusimaut, kai nežinau, kur esu. Kai nebežinau, KAS esu. Kai pramerkiu akis anksti ryte, pasidarau puodelį juodos kavos, kurios paprastai nemėgdavau ir apsidairiusi aplinkui nerandu nieko pažįstamo - nebeatpažįstu savo gyvenimo.
Ir aš visada buvau ta, kuriai viskas [...]

2017-04-06

A life saved by literature

Žmonės yra tokie, kokie yra. Jie nesikeičia. Kaip ir tu. Koks buvai nuo pradžių, toks ir lieki. Ir tik tu vienas žinai, koks.
Kartais būna labai lengva pasislėpti žmonių minioje. Pasislėpti pačiam nuo savęs. Sekundei atsikratyti minčių. Jausti, kad nesi vienas.
Bet privalai tai išmokti. Privalai išmokti būti vienas, pats su savimi. Tai gali būti sunkiausias dalykas [...]

2017-04-04

Kartais taip reikia iš viso nebūti

Kartais reikia prisigert pirmadienį. Tiesiog reikia, nes kitaip neišeina. Latrai. Regis, yra toks žodis. Tai greičiausiai ir yra tokie žmonės - tie, kurie geria pirmadienį, nes galvoja, kad jiem tiesiog reikia prisigert. Tai smerktina, šlykštu ir visiškai nežmoniška.
Būtent todėl lendi į mėgstamiausią pub’ą. Ne šiaip kokią skylę, bet gerą, iki skausmo mielą mėgstamiausią pub’ą. Ir [...]