Archyvas 2017-12

2017-12-28

Mano pasaulyje snigo perniek

Kai per ilgus metus apsisuki ratu ir vėl atsiduri ten pat. Sulig tirpstančiu sniegu paleidi velniop visą mėšlą, slegiantį krūtinę, tada apeini dar vieną gyvenimo ratą ir vėl atsiduri toj pačioj vietoj su tuo pačiu mėšlu. Šiek tiek daugiau nei prieš tai.
Sprogsta visatoj neišskyti žodžiai ir krenta aplinkui. Bandai juos gaudyt, bet veltui, nes jau [...]

2017-12-13

Įsivaizduok, jeigu…

Įsivaizduokim, kad niekada nesusitikom. Neišėjom naktiniam pasivaikščiojimui šaltą žiemos vakarą. Kad tada  manęs taip ir neapkabinai patį pirmąjį kartą, taip ilgai ir stipriai suspausdamas glėbyje, kad man pasidarė nemalonu ir norėjau kuo greičiau ištrūkti - buvau lyg pamestas šuo, nepratęs prie meilaus žmogiško prisilietimo. Kad tada mūsų žvilgsniai tvirtai nesusikirto akimirkai, kuri, atrodo, tęsėsi amžinybę. [...]

2017-12-10

Praskydau, turbūt

Ir momentais kaip šis aš nekenčiu tavęs dar labiau, nei paprastai. Nekenčiu fakto, kad viskas pasisuko taip, kaip pasisuko. Arba tiksliau to, kad tu viską šitaip pasukai. Ir dar nekenčiu savęs, nes turėčiau iš tikrųjų tavęs nekęsti, bet šią akimirką man labai reikia prie kažko prisiglaust, o vienintelis dalykas, iškylantis mintyse yra tvirti tavo pečiai, [...]

2017-12-02

Man skauda. Ar tau skauda?

Man skauda. Ar tau irgi skauda? Nes svetimo skausmo nebūna, bet kažkaip savanaudiškai palengvėja sužinojus, kad skauda ne tau vienam - skauda ir dar kažkam.
Egoistiškai tikiuosi, kad tau irgi skauda. Dėl to jaučiuosi tokia purvina ir ne sava, bet taip, man palengvėtų sužinojus, kad tau skauda. Nes niekam nepatinka klaidžioti tamsiuose keliuose vienam. Bet palengvėja [...]