2018-06-13 00:56

Dievaži, planas buvo ne toks

Į komentarus

Kaip ir norėčiau išrėkt, kad pagaliau dingtum velniop iš mano gyvenimo. Kad išeitum ir paliktum mane ramybėj. Nes žinau, kad jeigu tempsi mane atgal, aš eisiu atgal. Eisiu. Nes negaliu kitaip. Nes siela, besiveržianti iš krūtinės taip ir traukia atgal klykdama. O aš bandau eit pirmyn. Iš visų paskutinių jėgų likučių veržiuosi į priekį, prieštaraudama kiekvienai ląstelei savo kūne.

Bet, dievaži, vienintelis dalykas, ką pasirinkčiau daryt, tai paimt tavo ranką ir suspaust savojoj. Ir nebepaleist. Daugiau niekada. Daugiau niekada nebeišeičiau. Likčiau kiekvienai nakčiai ir kiekvienam rytui. Kiekvienai savaitės dienai ir kiekvienam mėnesiui. Kiekvienam kavos puodeliui prie pusryčių stalo ir kiekvienam dušui dienos gale.

Nes man baisu, kad pradedu pamiršti, kaip tu kvepi. Ir nekenčiu tokių momentų, kai taip suskystu ir leidžiu sau tavęs ilgėtis. Nes taip negalima. Turėjai seniausiai išeit. Ir likt išėjęs. Bet aš norėčiau pasilikt. Jei turėčiau pasirinkimą, aš tikrai pasilikčiau.


Viskas neturėtų būti taip sunku. Neturėtų.

Dievaži, planas buvo ne toks.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Rašyk komentarą