BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2016-11-11 13:26

Little did I know

Į komentarus

Kokie būna malonūs tie pirmi kartai. Pirmi pasimatymai, pirmi rankų susilietimai, pirmi bučiniai, pirmi prisipažinimai jausmuose. Kaip viskas būna nekalta, tyra, gražu. Tiesiog paprasta.

Ir tu niekada nežinai, kur tai nuves. Nežinai, ar po šio rankų susikibimo dar kada nors tą žmogų išvysi. Nežinai, ar po to pirmojo bučinio dar sulauksi iš jo skambučio. Dažniausiai mąstau apie tai.

Dabar, kai prisimenu tai, kas vyko prieš kelerius metus, žinau, kad irgi galvojau tik apie tai - ar dar paskambins? Ar dar kada nors pabučiuos? Ar dar pamatysiu? Dar bent kartą? Little did I know, kad praėjus keliems metams sėdėsiu penktadienio rytą ir rašysiu apie jį. Kad kažkur bus išnykęs tas visas šviežių santykių tyrumas ir paprastumas, kad kažkur dings tie nuoširdūs žvilgsniai. Kad iš kažkur atsėlins kartėlis ir pykčiai, kad vienas į kitą žvelgsim jau nebe nuoširdžiai ir tyrai.

Tiesiog, taip fucking keista, kad nueini vieną vasaros vakarą papliurpti su kokiu nors nepažįstamu žmogum ir negali net pagalvot, kad tas pliurpimas nusitęs ne vienerius metus, atneš ne vieną šypseną ir ne vieną nemiegotą naktį.

Taip fucking keista, kad kartais žmonės, kai mažiausiai tikimės, tampa mums daugiau nei žmonėmis. Ilgam.

Little did I know, kad po kelerių metų sėdėsiu vieną penktadienio rytą, gersiu jau velniai žino kelintą puodelį kavos, kovosiu su lauk norinčiom ištrūkt ašarom ir klausiu savęs - ar buvo verta? Ir gal šiek tiek nekęsiu savęs, kad tada, vieną vasaros vakarą, nusprendžiau eit nereikšmingai su kažkuo papliurpt. Ir gal šiek tiek savęs nekęsiu, kad kažkada, kažkur pridariau grubių klaidų. Ir gal šiek tiek dėkosiu sau, kad vienaip ar kitaip vienas nereikšmingas mano sprendimas atnešė tokį didžiulį pasikeitimų gūsį į mano gyvenimą. Tokiam ilgam laikui. Vieną paprastą žmogų. Daugiau nei žmogų.


Ir jau dabar žinau, kad po kelių valandų gailėsiuos patalpinus dar vieną “seilėtą” blog’o įrašą ir norėsiu jį trint velniop ar bent jau priskirt “bullshit” kategorijai. Bet dabar tai parašyt atrodė teisinga.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Komentarai (2)

  • Tai ir yra gyvenimas. Šitie prisiminimai ir yra tie prisiminimai, kurie charakterizuos tavo gyvenimo etapą, kurį vadini jaunyste. Ir visai nėra svarbu kaip viskas buvo ir kaip baigėsi. Svarbiausia, kad tai buvo. Ir to jau niekas neatims.

    Labai gražus įrašas. Sakyčiau pagyrimo verta esi, kad regis nenorėjai, bet pasidalinai juo su pasauliu. Labai gražus ir šiltas šis įrašas. Tik gražius jausmus jis skleidžia.

  • Labai ačiū, man turbūt reikėjo kažką panašaus išgirst :)

Rašyk komentarą