BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2017-04-28 15:54

Mintys, išskrendančios drugeliais

Į komentarus

Sukuosi tarp žmonių ir šypsausi. Neapkraunu savęs nereikalingais žmonėmis - bene pirmą kartą gyvenime aplink save turiu tik tuos, kurių man reikia. Su kuriais man gera.

Bet mane žmonės vargina. Visus žmones, kuriuos turiu aplink, aš velniškai myliu. Bet kartais ir nuo jų pavargstu. Ir man kartais taip reikia vienatvės. Taip reikia savęs. Aš taip pasikraunu. Pailsiu. Susidėlioju mintis. Būdama sau ir su savim.

Dėl to taip dievinu momentus, kai namuose visiškai tylu. Kai vienintelis vyksmas aplink - aukštyn nuo puodelio kylantys kavos garai. Kai už lango tyliai lyja, o tu balkone prisidegi cigaretę, užsigeri kava ir pagaliau paleidi savo mintis.

Trys minutės. Tiek vidutiniškai trunka surūkyt cigaretę. Per tas tris minutes galvą perskrodžia maždaug trys milijonai minčių. Per tas tris minutes iš už šimtų kilometrų atsėlina įkvėpimas ir ima švelniai šnabždėti mintis į ausį.

Tada neribotas laikas - nuo trisdešimties minučių iki trijų valandų - kol sėdi priešais baltą lapą, besipildantį žodžiais. Mintys išskrenda drugeliais. Iššauna kaip kulkos. Šūvių žymės lieka popieriuje. Į tą laiką įeina dar bent du puodeliai kavos ir dar trys cigaretės. Kol lapas visiškai prisipildo, o balseliai galvoje po truputį slobsta. Šnabždesys į ausį vis tolsta, vėl keliaudamas šimtus kilometrų tolyn.

Išsirašai. Išgeri kavą. Surūkai cigaretes. Turi kažkokią bent jau pusėtiną rašliavą. Atsikratei įkyrių balselių. Susidėliojai mintis.

Negalėčiau taip išbūt per ilgai. Bet bent kartais vienatvė - būtina. Rytoj vėl galėsiu su šypsena suktis tarp žmonių.

Patiko (2)

Rodyk draugams



Rašyk komentarą