Žyma: 'Be temos'

2018-08-08

Tai buvo naktys

Tai buvo tie laikai, kai surūkydavau truputį per daug cigarečių ir išgerdavau šiek tiek per daug alkoholio. Tai buvo tos naktys, kai rūkydavau atsidariusi savo kambario langus ir pūsdavau nuodingus dūmus į žvaigždes. Dievinu naktis, kvepiančias žvaigždėmis. Ar žinojot, kad galima užuosti žvaigždes? Žodis.
Tai buvo tos naktys, kai tylomis klausydavau prasmingo repo, išjausdama kiekvieną dainos [...]

2018-07-28

Me, myself

Turiu nedidelę tradiciją. Kiekvieną vasarą bent vieną naktį nesudėti bluosto nuo saulėlydžio iki aušros. Romantiškai rymoti prie lango skaičiuojant žvaigždes, praplaukiančius iškraipytų formų debesis ir kažką parašyt. Šią vasarą ši tradicija pati mane susirado. Tik pro autobuso langą kažkodėl nematyt labai daug žvaigždžių. Už tai puikiai matosi visa gaubianti aksominė juoda. Jau pasimečiau, kurioj sostinėj [...]

2018-07-17

Įjungus tamsą įsijungia šviesa

https://www.youtube.com/watch?v=YWt4wmZ_EMI
Ironiška, kad dažnai tik praradę galime atrasti. Ir dažniausiai mūsų praradimai iš tiesų būna visai ne praradimai, o atvirkščiai - atradimai.
Nes kartais tik suklydę galime išmokti pasirinkti teisingai, tik nutraukę santykius suprantame, kokius juos norime pasistatyti ir tik pasiklydę galime rasti tai, ko iš tikrųjų ieškome.
Tai atrodė viskas, ko kada nors ieškojau ir būčiau norėjusi. [...]

2018-07-12

Aš. Dar vienas

https://www.youtube.com/watch?v=eVTXPUF4Oz4
“You wouldn’t even recognize me anymore”.
Well, you wouldn’t. Aš kartais pasiilgstu savęs. Nežinau, ar savęs, ar tikslingiau sakyti - tos savo versijos. Ji buvo tokia įdomi ir paslaptinga. Tokia keista, velkanti paskui save ilgą, tamsų, paslapčių ir niekingų naktų šleifą.
Pasiilgstu jos. Tos, kuri bet kuriomis savaitės dienomis atsiduria bet kokiame bet kurio miesto [...]

2018-06-28

Ačiū už gyvenimą

Sako, kad niekas nevyksta veltui. Kiekvienas žmogus, pasibeldęs į mūsų gyvenimą, kažką suteikia. Atneša skaudžią pamoką arba nusipelnytą laimę.
Mane surinko iš mažų pažirusių gabalėlių. Tokių mažų, kad sunku net įžiūrėt. Ir, dievaži, nemeluosiu - kruopščiai ir ilgai, atsakingai rinko, klijavo, dėjo mane iš naujo, kai aš to net nenorėjau. Suklijavo, įpūtė gyvenimo, perpiešė mano gyvenimo [...]

2018-06-25

Šiandien vis dar yra vakar.

„Rytoj bus geriau”. O kurį rytojų? Nes atrodo, kad šiandien vis dar yra vakar ir vakar tęsiasi amžinai, o rytojus niekada neišauš.
Šiandien po ilgo laiko pagaliau vėl paklausiau tamsaus repo. Naujiena, išnirusi tarp mantrų, meditacijų ir jogos pratimų. Pagalvojau, keista. Keista, kad šiandien vėl sugalvojau paklausyti repo.
Nors, tiesą sakant, visai nekeista. Nekeista, nes taip jau [...]

2018-06-13

Dievaži, planas buvo ne toks

Kaip ir norėčiau išrėkt, kad pagaliau dingtum velniop iš mano gyvenimo. Kad išeitum ir paliktum mane ramybėj. Nes žinau, kad jeigu tempsi mane atgal, aš eisiu atgal. Eisiu. Nes negaliu kitaip. Nes siela, besiveržianti iš krūtinės taip ir traukia atgal klykdama. O aš bandau eit pirmyn. Iš visų paskutinių jėgų likučių veržiuosi į priekį, prieštaraudama [...]

2018-06-01

Pirmosios 24 vasaros valandos

Pirmą kartą per daugelį metų sulaužiau tradiciją kažką parašyti naktį iš pavasario į vasarą. Keistas jausmas. Nors šiemet vidurnaktį į vasarą sutikau gal net smagiau nei paprastai - žiūrėdama į lėtai siūbuojančias bangas ir tamsų naktinį dangų, kuriame išsisklaido cigaretės dūmai. Jausdama, kad širdy… Ramu. Keistai ramu. Maloniai ramu. Taip ramu, kaip nebuvo jau ilgą [...]

2018-05-08

Sweet agony

Tai aš. Aš esu tas žmogžudys kruvinom rankom. Aš esu tas monstras, kuris rašydamas šitą tekstą sulig kiekvienu raidės nuspaudimu ant klaviatūros klavišų palieka kraujo pėdsakus. Aš esu tas beprotis, kuris lieja kažkieno kraują. Iš skausmo. Iš pykčio. Tai aš žudau. Tai liks ant mano sutryptos pelenais pavirtusios sąžinės.
Bet kaip taip gali būti, jei žudikas [...]

2018-04-23

Kas tu esi?

Krūva pagrįstų ir perdėtų baimių. Siela, sudaryta iš žvaigždžių dulkių, kuri kartais žiba visomis žmogaus akiai žinomomis ir dar nepažintomis spalvomis, o kartais - pavargsta, nustoja šviesti ir tiesiog nebyliai orbituoja aplink, sklęsdama per gyvenimą. Bandydama atgauti kvapą.
Trupinėliai pačios didžiausios laimės akimirkų, kokių nepamatysi net spalvingiausiuose filmuose. Kartais - didžiuliai betoniniai skausmo, netekčių ir [...]