BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žyma: 'Be temos'

2017-02-18

Nes aš - visos visatos dulkės

Visada sakiau, kad jei tu - ne Hitleris ir ne Motina Teresė, tuomet nesi nei vien tik geras nei vien tik blogas. Asmenybė - ne juoda arba balta. Žmogus - tai visa spalvų paletė, į kurią įeina milijonas dar nematytų atspalvių, dar negirdėtų spalvų nuokrypių ir skirtingų mėlynos, žalios ir raudonos žybėjimų, žiūrint iš skirtingų [...]

2017-02-18

Nes aš nesu tai, ką rašau

Rašymas yra vienas keisčiausių dalykų, kuriuos esu dariusi. Paprastas atsisėdimas vienumoje su tušinuku rankoje, ant popieriaus lapo raitant raides. Tai yra pats keisčiausias, beprotiškiausias ir baisiausias dalykas, kurį esu dariusi. Nes tai atidengia kažkokią naują, nepažintą, man visiškai nepažįstamą mano asmenybės pusę, su kuria aš dar nemoku kalbėtis.
Kartais kažką parašau, ir pati nustembu, kad [...]

2017-02-12

Sustabdyti momentai

https://www.youtube.com/watch?v=gkxqPjdzihI
Laikas nesustoja. Bet kartais sustoji pats. Sustoja momentai. Tu tarsi sustingsti, kol viskas aplinkui juda. Jauti, kaip aplink tiksi laikas: kaip groja daina, smilksta cigaretė. O tu laikinai sustingęs. Sustabdai kvėpavimą, besidaužančią širdį. Mėgaujiesi momentu, būnant brangaus žmogaus rankose ir klausantis ypatingos dainos. Žiūrint į gatvių žibintus naktį, nes žiemą nesimato žvaigždžių. Nieko negalvojant. Nes [...]

2017-02-11

hello, these are my scars

Man niekada nebuvo gėda dėl mano randų. Niekada atvirai nemojavau jais žmonėms palei nosis ir gal šiek tiek slėpiau, bet ne todėl, kad būtų gėda. Tam, kad būtų galima išvengt keistų žvilgsnių, gailestingai šonu pakreiptos galvos ir užuojautos kupino balso, nuolat klausinėjančio… Taip, man viskas gerai.
Bet aš tikrai niekada jų nesigėdijau. Ir pažiūrėjus į juos [...]

2017-02-05

Ir aš neprašysiu, kad pasiliktum. Bet prašau, neišeik

Ant mano stalo dega žvakės ir guli apelsinas. Dabar jau šiek tiek po vidurnakčio. Aš klausau švelnaus roko. Ir jaučiuosi keistai vieniša.
O gal tiesiog likau viena su savo siela. Ir šito nedariau jau kurį laiką. Ir pamiršau, koks tai jausmas.
Ir aš augu, bet niekaip neužaugu. Ir kartais manau, kad radau kelią, bet po to vėl [...]

2017-02-05

Let’s call this one ‘bullshit’

Žmonės išeina. Gal tai ir yra toji priežastis, kodėl neprisileidžiu. Kodėl laikausi atstumo.
Todėl niekam neleidžiu manim rūpintis. Nes visada pati savim rūpinausi. Nes visada, kai reikėjo, žmogus, kuris būdavo šalia, buvau AŠ. Aš vienintelė buvau, kai man pačiai reikėjo.
Nes prie gero greit priprantama. Nes jei leisiu kažkam pradėt manim rūpintis, jei susileisiu, suminkštėsiu… Žinot, koks [...]

2017-01-31

Greičiausiai niekada

Vėl pričiupau save.
Ištuštinus jau kelintą taurę, sunkiai stovėdama ant kojų, apsupta daugybės žmonių. Praėjus šitiek laiko veidų jūroje aš vis dar ieškau tavęs. Ir žinau, kad iškart pažinčiau; nesvarbu, kiek laiko praėjo ar kiek kokteilių išgėriau.
Sekundė. Man užtektų sekundės, kad toje girtų veidų jūroje atpažinčiau tavo akis.
Ir tai jau nebėra žavu, romantiška ar [...]

2017-01-25

Mūsų sieloms nebuvo lemta susitikt

Nebūtum galėjęs rasti kitų dviejų tokių didelių priešingybių. Ji buvo gėris, jis buvo blogis. Ji buvo gyvenimas, jis buvo mirtis. Ji buvo rojus, jis buvo pragaras. Ji buvo šviesa, jis buvo tamsa.
Ironiška, bet kai jie būdavo kartu, ji sugebėdavo iš jo išpešti patį tyriausią gėrį, o jis iš jos - labiausiai gąsdinančias pragariškas liepsnas. Jiems [...]

2017-01-23

Žinau, kad ir vėl atsidursiu ten pat. Bet prieš tai…

Kasdienė rutina. Vėl ir vėl tas pats. O kartais kai kurios dienos būna kitokios nei paprastai. Ir net neaišku kodėl, tiesiog - kitokios. Mano kava šiandien kitokia. Gal dėl to, kad dar net ne pietų metas, o puodelis man jau trečias.
Skausmas šiandien kitoks. Ne toks, kaip paprastai - drąskantis visas žarnas ir smaugiantis plaučius kaskart [...]

2017-01-16

#100: kiekvienam, kuris buvo įžengęs į mano sielą

2015 gegužės 7d. Visą dieną kažką rašinėjus senuose sąsiuviniuose, vėlų vakarą galiausiai išsitraukiu kompiuterį ir dar kartą - jau nei nebežinau kelintą - nusprendžiu susikurti blog’ą.
Savo gyvenime besijausdama lyg neįgudęs akrobatas ant plono lyno, suspaudau kelis klavišus, bandydama perteikt sumišusius jausmus. Dažniausiai įraše naudojamas žodis - “nežinau”. Viskas, ko norėjau, tai tiesiog ant tobulai balto [...]