BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2017-05-02 01:32

Turim būt savo pačių herojai

Į komentarus

- Tu stipri,- man sako.

Ir aš nei kiek nesikuklindama atsakau:

- Žinau.

Nes aš iš tiesų žinau. Ir kiekvieną kartą išgirdus žodžius “dabar turėsi būti stipri”, man norisi rautis plaukus, kūkčioti ir rėkti. Nes aš ne šiaip žinau, kad esu stipri. Aš visada buvau stipri. Nei karto neleidau sau pratrūkti. Ir aš taip fucking pavargau būt stipri, kad kaskart išgirdus tuos žodžius, noriu susisukt į kamuoliuką kaip mažas aklas kačiukas ir tiesiog būt. O gal greičiau nebūt.

Bet kadangi negaliu, tai atsistoju šiek tiek tiesiau, truputį aukščiau kilsteliu smakrą, nusišypsau ir būnu. Stipri. Vėl. Nes aš esu stipriausias žmogus, kokį esu sutikus. Ir mes visi patys sau turėtume būt stipriausi mūsų sutikti žmonės. Nes niekas kitas be mūsų nežino, kiek paslapčia esam iškentėję, kiek tylomis verkę, kiek vidinių demonų nugalėję ir kiek nematomų kovų laimėję. Esam laimėję šitiek daug mūšių, apie kuriuos daugiau niekas nežino - tik mes patys.

Pats turi sau užsikabint medalį. Pats turi savim didžiuotis. Pats save turi tituluot stipriausiu. Nes tik pats žinai visus savo pasiekimus.


Aš visada buvau savo pačios herojė. Aš esu stipriausias mano sutiktas žmogus. Aš garsiai sakau, kokia stipri esu. Ir aš ne arogantiška. Tiesiog niekas kitas be manęs nežino, kiek kartų rytais kilau iš lovos ir linksmai besišypsodama įprastu tempu sukausi tarp žmonių, užtinusias akis slėpdama po storu makiažo sluoksniu ir žemyn vis tampydama ilgas rankoves, slepiančias rankas.

Ir aš nesu silpna, jei vakare vėl palūžtu tamsiausiam savo kambario kampe. Aš stipri, nes kitą rytą vėl pakylu.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Komentarai (1)

  • Labai gražus tekstas. Man kaip dvynukui dažnai keistas atrodo dažnas žmonių troškimas būti priklausomais tik nuo savęs pačių. Aš komandinis žmogus ir visada tikėjau ir tikiu tuo, kad “kartu galime kalnus nuversti”. Aš nesu stiprus. Man niekada tai nebuvo būtina. Mes buvome ne tiek stiprūs, kiek iš vis neįveikiami. Ir turbūt todėl norisi man parodyti, aš tikiu, kad nėra mums būtinybės būti itin stipriais ir absoliučiai savarankiškais. Tai iš dalies man primena kelią į vienatvę, o tokių stpriais siekiančiais būti žmonių aš matau tiek daug, kad tikrai darosi liūdna man. Manau mums kaip tik reikia iš naujo mokintis pasitikėti kitais žmonėmis, patiems padėti kitiems. Mylėti. Juk tam ir yra skirta šeima, kad nebūtum vienas, kad būtų su kuo išgyventi ir įveikti gyvenimo sunkumus lengvai. Aišku tas noras būti stipriai atsiremia į tai, kad turbūt visgi gyvenime ir likai viena. Manau stipri tapai, kai praradai pasitikėjimą žmonėmis. Užsidarei savyje. Tu nori paramos, užtarimo, galų gale pagalbos. Tai aš matau už to troškimo trumpam nebebūti stipria. Ir tai labai gražu. Merginoms tinka silpnumas, na bent karteliais, tai moteriška ir žavu. Tu esi puikus žmogus, taip gražiai rašai… Didelės sėkmės tau ir tos paramos bei užtarimo.

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

Rašyk komentarą