BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2018-07-12 01:22

Aš. Dar vienas

Į komentarus

https://www.youtube.com/watch?v=eVTXPUF4Oz4

“You wouldn’t even recognize me anymore”.

Well, you wouldn’t. Aš kartais pasiilgstu savęs. Nežinau, ar savęs, ar tikslingiau sakyti - tos savo versijos. Ji buvo tokia įdomi ir paslaptinga. Tokia keista, velkanti paskui save ilgą, tamsų, paslapčių ir niekingų naktų šleifą.

Pasiilgstu jos. Tos, kuri bet kuriomis savaitės dienomis atsiduria bet kokiame bet kurio miesto kabake ir prie tamsiai dažytų lūpų kilnoją sunkų alaus bokalą. Tos, kuri lėtai išnyksta už pilkų cigarečių dūmų uždangos. Tos, kurios atminty sukasi taip gerai pažįstamas sūrus kraujo skonis. Kuri puikiai žino, koks jausmas rankose gniaužti šaltą metalinį ginklą. Koks keistas stiprybės jausmas apima paleidus iš jo kulką. Tos, kurios nuodėmės nebūtų tilpę į storiausių kada nors žmogaus rašytų romanų puslapius. Pasiilgstu jos - visada apsišarvavusios dešimtimis skydų, kad joks jos pusėn paleistas šaudmuo niekada negaletų padaryti jokios žalos. Kad niekas negalėtų net pasvajoti prisikasti iki jos sielos ir ją sužeisti.

Ji buvo įdomi. Tokia keistai lyriška ir mano mintyse romantizuojama. Tokia, apie kurią būdavo įdomu rašyti. Kuri galėjo būti tamsioji poemų mūza. Apie šiandieninę ją aš nerašau. Nes visada sakiau, kad neįdomu rašyti apie šviečiančią saulutę ir skrendantį drugelį. Neįdomu rašyti apie į pasaulį atvira širdimi žvelgiantį žmogų, kuris yra atlaidus sau ir kitiems. Negraužia savęs ir nebeskaičiuoja savo nuodėmių. Priima save tokį, koks jis yra. Ir nusišypso. Apie tai nerašau. Bet, nors tariant šiuos žodžius ta rašytojo dalelė manyje rėkia kaip išprotėjus - jau geriau būt tuo nuobodžiu žmogum, apie kurį neįdomu rašyt. Bet tuo su šypsena.

Kiek daug savęs versijų mes nešiojamės savyje. Tik ne visos jos vertos būti aprašytomis. Ir kaip kartais tos įdomiosios mūsų versijos visai nėra ir gerosios.

Patiko (6)

Rodyk draugams



Rašyk komentarą