BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas 2018-03

2018-03-22

Gyventi pavasariais

Pamačiau praskrendantį lėktuvą. Paslaptingai naktyje žybsinčias šviesas šimtų kilometrų aukštyje. Visada mėgau galvoti, jog jie skrenda pro žvaigždes ir galaktikas, ant geležinių sparnų sėda Visatos dulkės. Sugrįžo mano lėktuvai. Ir žvaigždės danguje išnyra vis dažniau. Sugrįžo taip ilgai lauktas pavasaris. Nostalgiškas, liūdnas ir vienišas… Bet įkvėpiantis rašyti. Sugrįžo tylios naktys su rašikliu rankoj, žvalgantis pro [...]

2018-03-21

Žmonės iš užmaršties

Visi mes turime daiktų, kurių nenorime išmesti. Tokių, kurių daugiau niekada nenaudosime, bet niekad nepasiryšime jais atsikratyti. Seni nudėvėti džinsai, kurie seniausiai išėjo iš mados, o ir tarpas tarp sagos ir kilpos, juos apsimovus, pasirodo esąs platesnis nei Verdono tarpeklis. Senas pliušinis meškutis, su kuriuo vaikystėje nesiskirdavai nei akimirkai ir kuris užmirštas dabar guli kažkur [...]

2018-03-14

Būtum Picasso šedevras

Jeigu būtum menas, būtum Picasso šedevras. Keistas ir visiškai nesuprantamas, beprotiškas, bet vis tiek toks, nuo kurio negali atitraukt akių, bandydamas jį suprast.
Jeigu būčiau menas, būčiau Mona Lisa - šimtmečius sauganti savo paslaptį, slepianti savo jausmus.
Gal čia ir yra bėda - kad mus tapė skirtingi kūrėjai. Buvom sukurti skirtingom rankom, skirtingais teptukų brūkštelėjimais, tapyti skirtingom [...]

2018-03-13

Mintys, netilpusios žodžiuose

Seniai klausiau roko. Arba metalo. Seniai deginau žvakę ir seniai meldžiausi. Niekada nežinau, kam meldžiuosi, nes nesu itin religinga. Meldžiuosi. Kažkam.
Seniai skaičiau blogo įrašus ir žavėjausi, kiek daug šiam internetiniam užkabory puikių rašytojų. Seniai skaičiau Bukowskį. Dar seniau rašiau eilėraštį.
Ilgą laiką nevalgiau apelsino. Pasiilgau skambančio švelnaus metalo. Pasiilgau ilgų pokalbių su nepažįstamais ir nelabai realiais [...]

2018-03-01

Stronger than I was

https://www.youtube.com/watch?v=OilFXaRuD_o
Spustelėjau “rašyti”. Ir nežinau, ką rašyti. Žinau tik tiek, kad nenusiraminsiu, kol kažko neparašysiu, nes lauk veržiasi ašaros, o man kur kas priimtiniau, jei vietoj ašarų lauk veržtųsi žodžiai. Tokiomis aplinkybėmis man dažniausiai pavyksta kažką parašyt.
Anksčiau nuolat rašydavau apie tai, kokia esu silpna. Nes visada tokia jausdavausi. Sušalus, susigūžus, maža ir pažeidžiama. Blaškoma menkiausio [...]