BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2017-01-01 03:21

Pirmosios dvi Naujųjų Metų valandos

Į komentarus

Tuo metu, kai visi laisto naujametinį šampaną, aš sėdžiu ir skaičiuoju, kad šiais naujaisiais metais be nuodingų minčių ištvėriau lygiai 47 minutes.

Tol, kol visi glėbiasčiavosi tarpusavyje, aš dar kartą (ir labai norėčiau, kad paskutinį) apverkiau visus praėjusių metų praradimus.

Ir kai dabar visi yra įsisukę į patį Naujųjų Metų šventimo įkarštį, aš, kaip ir dar vieną eilinę naktį, sėdžiu ir rašau.

Nes praėję metai man buvo viena didelė ir ilga pabaiga, besitęsusi kone visus dvylika mėnesių ir išaiškėjusi tik pačiame gale. Nes praėję metai mane tampė ratu ir ratu, ir ratu tol, kol apsvaigo galva. Nes praėję metai lyg tyčiodamiesi tai atimdavo, tai vėl suteikdavo šiek tiek vilties turėti ir kaskart, kai lyg vaikas rankytėm bandydavau pačiupt žaisliuką, vėl atimdavo.

Noriu apsieit be motyvacinio bullshit’o, kad nauji metai kažką pakeis, atneš ko nors naujo ir geresnio ir blah blah. Nes iš esmės naujieji trunka akimirką - vos vieną minutę - ir pripažinkim, tikimybė, jog 23:59 mūsų gyvenimas buvo šūdinas, o 00:00 jis staiga taps nepakartojamas, yra ganėtinai maža.

Ir ne, naujieji savaime nebus geresni nei praėjusieji. Jie tokiais taps tik tada, jei pats juos tokius padarysi.

Kita vertus, likus maždaug keturioms valandoms iki Naujųjų Metų, aš, manau, pagaliau triumfavau. Kai eilinį kartą leidau sau pagalvoti ir pradėti analizuoti tai, kas mane skaudino jau ne vienerius metus, balselis mano galvoje tik trūktelėjo pečiais ir mestelėjo: “o koks skirtumas?” And I really meant it.

Supratau, kad pirmą kartą, po šitiekos laiko, šitiekos nemiegotų naktų, išlietų ašarų, praleistų vakarienių, surūkytų cigarečių ir išgertų butelių, man pagaliau neberūpi. Ir ta akimirka, likus kelioms valandoms iki 2016- ųjų pabaigos, buvo turbūt viena geriausių mano šių metų akimirkų. Tai turbūt buvo didžiausias mano pasiekimas per pastaruosius kelerius metus. Didžiausias mano triumfas. Ir vien tik dėl to šie metai tapo truputį geresni. (Vėliau aš, aišku, mušant vidurnakčiui, vis dėlto šiek tiek pablioviau dėl tos pačios priežasties, kuri prieš kelias valandas man buvo dzin, bet ne čia esmė). Tą akimirką man pirmą kartą iš visos širdies buvo taip nuoširdžiai nusispjaut, kad net dabar širdelė sąla prisiminus.

Lygiai valanda ir 56 minutės kaip prasidėjo 2017. Manau, kad pagaliau sudėjau visus taškus praeituose metuose. Turiu daug ką, už ką esu dėkinga ir niekada nepavargsiu to kartoti. Tikiuosi, kad tie dalykai seks paskui mane į visus ateinančius metus, kiek jų bebūtų. Ir yra tam tikrų žmonių, prisiminimų ir įvykių, kuriuos palieku praėjusiuose metuose su visom tų metų nesąmonėm (pripažinkim, buvo nesveiki metai) ir net nežinau, ar dar kada nors norėsiu tai judinti.


Ir nors visada buvau nusiteikus prieš tą “nauji metai - naujas aš” mėšlą, jeigu kažkam nuoširdžiai lengviau pradėti kažkokius pasikeitimus nuo naujųjų - let it be. Ne, nauji savaime nieko nepakeis. Bet galbūt tuo įtikėsi ir užrogramuosi savo mąstymą. O mąstymas pakeisti jau gali daug.

Toks nuoširdus naujametinis minčių kratinys…

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „new year tumblr“

Patiko (1)

Rodyk draugams



Komentarai (2)

  • Yra tas skirtumas tarp 23:59 ir 00:00.

    Praėję metai jau baigėsi, jau atsigulė į prisiminimus ir ten ir liks - jų įtakoti mes nebegalim. Galime įtakoti šiandieną, šia metai bus kitokie nei anie. Ir jie nuo pat pradžių gali būti geresni už senuosius.

  • Nesutiksiu šįkart. Nepasikeičia iš esmės gyvenimas per minutę. O apskritai mintis buvo ta, kad jei pats nieko nekeisi ir kliausies tik idėja, kad “naujais metais viskas bus kitaip”, tai taip ir penkis metus gali laukt ir viskas liks taip pat.
    O patys nauji metai yra tik psichologinis nusiteikimas, kad prasidėjus naujiems metams galima verst naują lapą. Bet tą naują lapą atverst gali kada tik panorėjęs, nereikia laukt sausio 1.

Rašyk komentarą